Domina NT sodų bendrijoje? Sužinokite sodų bendrijų privalumus ir trūkumus

07/17/2019

Besirinkdami namus žmonės dažnai neapsvarsto visų galimybių. Visiems aiškūs ir populiarūs variantai - erdvus butas daugiabučių kvartale arba individualus namas užmiestyje, gyvenamųjų namų kvartale. Kokie dar yra variantai? Vienas iš paprastesnių variantų yra gyvenimas sodų bendrijoje. Tai ne tas pats, kas gyventi kaime užmiestyje.

Sodų bendrija yra juridinis asmuo, todėl nesunku suskaičiuoti, kiek jų yra aplink pagrindinius Lietuvos miestus. Rekvizitai.lt duomenimis, Vilniuje yra 368 sodininkų bendrijos. Dar 115 yra Vilniaus rajone. Kaune sodų bendrijų kiek mažiau - 45 ir dar 161 Kauno rajone. Akivaizdu, kad pasirinkimas - pakankamai didelis, jei sugalvojote įsigyti namą sodų bendrijoje.

Kokie sodų bendrijos pliusai ir minusai?

Sodų bendrijos minusai

Pradėkime nuo blogų naujienų. Tiesa, ne visos jos yra tokios jau ir blogos ilgesniu laikotarpiu...

Ribotas žemės sklypo dydis. Sodininkų bendrija yra gyvenamosios paskirties sklypas, sudalintas į mažesnius sklypelius po 6-8 arus. Retais atvejais sodų bendrijose galima rasti 10 arų sklypus. Tie sodininkai, kurie nori erdvesnio sklypo yra priversti pirkti iš karto du sklypus šalia vienas kito, jei tai įmanoma. Aišku, reikia turėti omenyje, kad tai gali būti laikoma kaip du atskiri sklypai, o tai reiškia, kad reikės mokėti SB nario mokestį kaip už du atskirus sklypus. Kai kam tai gali pasirodyti rimta problema.
Probleminis susisiekimas. Sodų bendrija paprastai būna įsikūrusi kiek atokiau nuo pagrindinių kelių, o tai iš karto tampa užprogramuota problema - iki viešojo transporto stotelės reikia paeiti kelis šimtus metrų. Žiemą komunalininkų sniego valymo mašinos į tokias sodų bendrijas užsuka rečiau arba neužsuka iš viso. Taigi ir transportas turi būti padidinto pravažumo. Iki darželių ar mokyklų paprastai irgi susisiekimas nėra pats geriausias, todėl šeimai su vienu automobiliu tai gali būti rimta problema. Bet jis išsprendžiama gana paprastai, nes pavežėtojai ir taksi bendrovės į sodų bendrijas mielai važiuoja...
Nedidelis sodo namelis. Sodininkų bendrijos yra sovietinės santvarkos palikimas. Principas buvo labai paprastas - žmonės gyveno mieste, o savaitgaliais ar vasarą važiavo į savo sodų bendriją, kur augino daržoves, uogas, vaismedžius. Dėl to sodo namelis yra skirtas tik laikinam gyvenimui, ne nuolatiniams. Jei norite pirkti sklypą sodų bendrijoje, toks namelis jau gali stovėti apleistas arba labai senos statybos. Kartais labiau apsimoka jį nugriauti ir statyti namą pagal šiuolaikinius reikalavimus ir technologijas. Kai kurie ryžtasi sodo namelius didinti, tačiau technologiniu požiūriu tai kur kas sudėtingesnis ir brangesnis projektas. Nebent jūsų šeima nedidelė ir visame pasaulyje populiarėjantys mažieji namai (tiny house) yra jūsų svajonių būstas...
Kaimynai. Kaimynai visada gali ir padėti, ir kelti problemų. Sodų bendrijoje kaimynai greičiausiai gyvena seniau, negu jūs, ką tik atsikrausčiusieji, todėl teks taikytis prie jų, o ne atvirkščiai. Vieni kaimynai pasirodo retai. Kiti atvažiuoja savaitgaliais pašvęsti. Treti gyvena nuolatos čia jau 50 metų, augina vištas ir ožkas, kurios savo kakarinę paleidžia su pirmaisiais saulės spinduliais. Aišku, gali pasitaikyti ir užsienyje gyvenantys kaimynai, kurių nematysite keletą metų. Deja tokie nesirūpina aplinka ir tenka kovoti iš jų sklypo plintančiomis dilginėmis. Kantrybės reikės. Čia ne butas, kur kaimynų gali nepažinoti ir gyvendamas 10 metų.
Komunikacijos ir kanalizacijos bėdos. Dažnoje sodų bendrijoje vis dar stovi lauko tualetai, nes miesto nuotekų sistemos nėra ir... nebus. Taip pat sodų bendrijas retai kada pasiekia ir centralizuotas vandentiekis, tad geriamu vandeniu teks rūpintis pačiam. Dujos taip pat retenybė, tad teks rūpintis balionais pačiam. Yra tik elektra. Taigi statantiems ar renovuojantiems namus reikės pasirūpinti vietinėmis nuotekomis, vandens gręžiniu. Nuotekos kainuoja apie 5 000 eurų + po 100 eurų išsiurbimas kasmet, jei nėra netoliese nutekančio vandens telkinio. Vandens gręžinys atsiperka gana greitai, ypač, jei šeima didelė ir planuojamas baseinas. Tiesa, internetas ne šviesolaidinis, tačiau dabar tai nėra itin didelė problema. Skaitmeninei televizijai kambarinės antenos irgi nelabai pakanka, tad teks numatyti vietą lauko antenai.
Gatvės ir keliai. Tai pagrindinė sodininkų bendrijos problema. Dažniausiai sodininkų bendrijos neturi išasfaltuotų kelių. Galima inicijuoti asfaltavimą patiems, bet tai kainuoja gana nemažus pinigus - apie 40 eurų už kv. m. 100 metrų keliuko asfaltavimas kainuoti gali apie 20 000 eurų (kelio plotis - bent 5 metrai), o tai jau didelė suma. Tiesa, su valstybės dotacijomis kaina gali būti sumažinama per pusę ar dar daugiau. Tai rimta problema daugelyje sodininkų bendrijų. Kita problema - kelių valymas žiemą bei greideriavimas pavasarį ir rudenį. Viskas priklauso nuo bendruomenės aktyvumo. Jei bendruomenė neaktyvi - kelių problema yra labai opi. Aktyviose bendrijose tvarkomasi kur kas efektyviau.
Kultūrinis gyvenimas. Sodų bendrija buvo sukurta žmonėms, kurie gyvena mieste ir į sodų bendriją tik atvažiuoja laikinai. Dėl to čia sunkiai kuriasi kaimo bendruomenės, kurios ir atsakingos už kultūrinį gyvenimą. Dėl to sodų bendrijose nuolatos gyvenantys dažnai pripažįsta, kad "čia nėra kas veikti". Turintiems paauglių vaikų tai rimta problema, nes visa veikla yra mieste. Kai nėra asfaltuotų kelių, jiems dažnai tenka pamiršti riedlentes, riedučius ir paspirtukus...

Bet gal ne viskas taip blogai?

Sodų bendrijos pliusai

Grynas oras, gamta ir ramybė. Sodų bendrijos atokumas turi savo pliusų ieškantiems ramybės ir galimybių pabėgti iš miesto šurmulio. Kadangi sodų bendrija įsikūrusi toliau nuo kelio, dažnai miške ar prie kokio ežero, galima sakyti, kad gaunate sklypą su gamta. Tikrai rasite kur pagrybauti nenueidami toli nuo namų.
Nedaug žmonių. Sodų bendrijose gyvena nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų šeimų. Tai nedidelis kaimas. O tai labai didelis privalumas gyvenantiems greitą ir spontanišką gyvenimą.
Saugos tarnyba "Kaimyn security". Sodų bendrijose gyventi yra gana saugu. Dažnas palieka nerakintą automobilį, neuždarytus vartus be didesnės baimės, kad namus ras apvogtus. Jei aplink daug nuolatos gyvenančių kaimynų, jie tikrai prižiūri, ar aplink jūsų namus neslankioja įtartini asmenys. Kartais net išeina ir paklausia, ko šie ieško, gal kuo padėti. Toks kaimyniškas rūpestis daro sodų bendriją kone saugiausia vieta gyventi. Kaimynai net vieni kitų šunis pažįsta, tad dažnai juos vedžioja be antsnukių, kas mieste būtų sunkiai įmanoma.
Nėra parkingo problemos. Vietos pasistatyti automobilį visada yra ir jums ir jūsų svečiams. Be to visada galima pasistatyti pavėsines automobiliui jei statote šalia namo. Kadangi keliai dažniausiai neasfaltuoti, automobilių ralis ar šonaslydis irgi reti reiškiniai. Aišku, visada atsiranda ir nagingų kaimynų, kurie savo garaže įsirengia mini-autoservisą, tad problemos su automobilio užvedimu šaltą žiemos rytą sprendžiamos itin operatyviai.
Bendruomenė. Kaimo bendruomenė yra itin didelė jėga, galinti gyvenimą sodų bendrijoje pakeisti į gerąją pusę. Aišku, reikalingas kiekvieno nario įnašas ir energija, tačiau aktyvias kaimo bendruomenes turinčiose sodininkų bendrijose gyventi tikrai malonu.

Kodėl šia tema kalbu? Dažnai tenka vežti NT pirkėjus į sodo bendrijas aplink Vilnių ir parodyti nedidelius ir nebrangius namelius, kainuojančius 30-80 tūkst. Eurų. Žmonės klausia - kodėl taip pigu? Sodų bendrijos NT kaina labai priklauso nuo SB dydžio ir išvystytos infrastruktūros, aktyvios bendruomenės. Jei sodų bendrija apleista, kainos labai žemos. Jei tvarkoma aplinka - kainos didėja ir artėja prie miesto individualių namų kvartalų kainų. Štai kodėl noriu papasakoti apie gyvenimo sodų bendrijose privalumus ir trūkumus.